Ryški tarpukario Lietuvos menininkė, šokėja, šokio pedagogė, baletmeisterė ir dailininkė Olga Švedė-Dubeneckienė-Kalpokienė (1885, Sankt Peterburgas – 1967, Kaunas) savo kūrybinį kelią pradėjo Rusijoje, Sankt Peterburge. Tapybos mokėsi privačiose dailininkų Levo Dmitrijevo-Kavkazskio, Michailo Bernšteino, Boriso Anisfeldo, Franzo Roubaud studijose, šokio meną studijavo garsių rusų primabalerinų Jelenos Smirnovos ir Olgos Preobraženskajos, baletmeisterio Boriso Romanovo, šokėjų Ivano ir Aleksandro Čekryginų studijose, vaidino Vsevolodo Mejerholdo ir Nikolajaus Jevreinovo teatrų spektakliuose. Ištekėjusi už Sankt Peterburge gyvenusio ir dirbusio architekto Vladimiro Dubeneckio (1888–1932), 1919 metais atvyko į Lietuvą, įsikūrė Kaune. Abu įsitraukė į kultūros kuriamąjį darbą, laikinosios sostinės gyvenimą praturtindami peterburgietiška bohemos dvasia. Olga dalyvavo improvizuotose menininkų pasirodymuose, atliko šokių programas. Kartu su operos soliste Adele Galauniene organizavo Plastikos ir estetikos šokių kursus. Prisidėjo prie menininkų klubo „Vilkolakis“ (1919–1925), Dramos mokyklos (atidaryta 1919 m.) bei Lietuvių meno kūrėjų draugijos (1920–1929) steigimo ir veiklos. 1920 m. išvykusi į Vokietiją, šokio techniką tobulino Eugenijos Eduardovos ir Olgos Nikolajevos studijose Berlyne, rengė solo pasirodymus. 1921 m. grįžo į Kauną. Įsteigė privačią baleto mokyklą. Nuo 1923 m. dėstė judesio plastiką Žydų vaidybos mokykloje. 1921–1925 m. Dubeneckienė kūrė šokius beveik visoms Valstybės teatre statytoms operoms. Nuo 1924 m. projektavo kostiumus, o šiek tiek vėliau ir scenovaizdžius šio teatro spektakliams. 1930–1932 m. dirbo Vaikų teatro draugijos baletmeistere. XX a. 3–4 dešimtmetyje pasivadinusi Deo slapyvardžiu, rašė baleto recenzijas. Nuo 1923 m. Dubeneckienė dalyvavo dailės parodose, kuriose eksponavo portretus, peizažus, scenovaizdžių ir kostiumų eskizus. Iki 1940-ųjų dailininkės darbai rodyti grupinėse parodose Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat Rygoje, Taline, Drezdene, Niujorke. Kūrė šaržus, plakatus, knygų viršelius, 1928 m. kartu su kitais dailininkais dalyvavo Lietuvos banko interjerų dekoravimo darbuose. Deja, aktyvi menininkės veikla baigėsi Lietuvai netekus nepriklausomybės.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma beveik tūkstantis dailininkės darbų. Tai daugiausiai 1925–1948 m. teatrų spektakliams skirti scenovaizdžių, kostiumų ir butaforijos eskizai, brėžiniai, parengiamieji eskizai. Tarp jų – kostiumų eskizai operoms Jacqueso Offenbacho „Hofmano pasakos“ (1925), Richardo Wagnerio „Lohengrinas“ (1926), Amilcare’s Ponchiellio „Džokonda“ (1928), Eugene’o d’Alberto muzikinei dramai „Slėnis“ (1928), kurias statant dailininkė dirbo kartu su minėtiems spektakliams dekoracijas kūrusiais Vladimiru Dubeneckiu ir Petru Kalpoku. Taip pat įdomūs baletmeisterių Aleksandros Fiodorovos ir Broniaus Kelbausko statytų Thomaso Hildebrando Prestono „Baltosios rožės“ (1937), Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Šecherezada“ (1937), Cesare’s Pugni „Žirgelis kuprelis“ (1937) ir kitų baletų scenografijos eskizai. 

Dubeneckienės-Kalpokienės scenografijai būdinga „Meno pasaulio“ draugijos estetika – išraiškingos, dekoratyvios formos, turtingas koloritas, istorinių stilių išmanymas ir sugebėjimas stilizuotomis detalėmis perteikti laikmečio dvasią (pavyzdžiui, Friedricho von Flotowo operos „Marta“ (1935), Boriso Asafjevo baleto „Kaukazo belaisvis“ (1939) scenografija). Iš šių pastatymų išsiskiria XX a. kompozitoriaus Georges’o Aurico baletas „Jūrininkai“ (1937), kuriam Dubeneckienė-Kalpokienė sukūrė art deco stilistikai artimas dekoracijas ir kostiumus – scenos centre patalpino minimalų, stilizuotą scenovaizdį-pano, o šokėjus aprengė kampuotiems šokio judesiams pritaikytais kostiumais. Dailininkė daugiausiai kūrė muzikiniams pastatymams, bet apipavidalino ir kelis draminius spektaklius. Vienas iš jų – Boriso Dauguviečio režisuota Molière’o komedija „Tariamasis ligonis“ (1928), kurios pastatyme atgimė  spalvingas commedia dell’arte personažų pasaulis.

Šalia teatrui skirtų darbų, muziejuje saugomi Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės piešiniai, Kuršių nerijos antkapinių paminklų eskizai.