Stasys Ušinskas (1905–1974) – viena brandžiausių ir novatoriškiausių Lietuvos meno asmenybių, unikaliai sintezavusi lietuviškos mokyklos ir avangardistinių XX a. Vakarų Europos meno krypčių pasiekimus. Tai įvairiapusis menininkas, kurio kūryba apima daugelį sričių – vitražą, dekoratyvinio stiklo dirbinius, tapybą; menininkas buvo ir puikus piešėjas, iliustratorius ir plakatistas, novatoriškas teatro dailės kūrėjas.
Stasys Ušinskas, pasimokęs Kauno meno mokykloje, išvyko į Paryžių, kur lankė Nacionalinę dailės ir amatų konservatoriją, vėliau mokėsi Moderno akademijoje pas Fernand’ą Léger ir Alexandrą Exter, o jo baigiamasis darbas buvo dekoracijų ir kostiumų eskizai Sofoklio „Karaliui Edipui“ ir Williamo Shakespeare’o „Otelui“ (1931). Grįžęs į Lietuvą, Stasys Ušinskas dirbo Kauno meno mokykloje, kūrė scenografiją Valstybės teatro spektakliams, tarp kurių — Jeano Robert’o Planquette’o „Kornevilio varpai“ (1932), Alfredo de Musset „Meile nežaidžiama“, Harrietos Beecher-Stowe „Dėdės Tomo lūšnelė“, Williamo Shakespeare’o „Dvyliktoji naktis“, Balio Dvariono „Piršlybos“ (visi – 1933), Charleso Dickenso „Oliveris Tvistas“, Johanno Strausso „Čigonų baronas“, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Riteris budėtojas“, Balio Sruogos „Milžinų paunksmė“ (visi – 1934). Jo scenografija konstruktyvi, dekoratyvi, vengianti realistinių sprendimų, pabrėžianti sąlygišką sceninio veiksmo erdvę; kostiumams būdingi kontrastingų spalvų sąskambiai, išraiškingi siluetai.
Kartu su bendraminčiais Stasys Ušinskas 1936 m įsteigė Marionečių teatrą.
Dar Paryžiuje bibliotekose išstudijavęs lėlių teatro istoriją, S. Ušinskas susidomėjo senovės kinų ir japonų lėlėmis, aptiko daug įdomios medžiagos apie Radvilų lėlių teatrą Lietuvoje. 1934 m., pasikvietęs gerai susipažinusį su čekų marionečių mechanizmais meistrą Petrą Svidrą (1893–1957), pradėjo eksperimentuoti ir kurti lėles marionetes. Jiems teko spręsti galybę techninių problemų – priversti lėles judėti, išreikšti jausmus, keisti mimiką, surasti kiekvienai būdingą išorę. S. Ušinską kaip scenografą domino žmogaus figūros ir daikto erdvėje problemos, kaip Alexandros Exter ir Ferdinand‘o Léger mokinį – viliojo raiškos, dinamiškos ir konstruktyvios formos teatras, tolimas pasyviam iliustravimui. 1936 m. kartu su P. Svidru įkūrė pirmąjį profesionalų Marionečiųteatrą, tais pačiais metais įvyko ir pirmojo spektaklio „Silvestras Dūdelė“ (pagal Antano Gustaičio pasaką) premjera. Spektaklį režisavo Henrikas Kačinskas ir Vladas Fedotas Sipavičius, muziką parašė Viktoras Kuprevičius. Rodydamas šį spektaklį, teatras apkeliavo beveik visą Lietuvą ir sulaukė milžiniško pasisekimo, tačiau gyvavo jis vos metus. 1938 m. teatro steigėjai ryžosi naujam žingsniui ir sukūrė pirmąjį garsinį marionečių kino filmą Lietuvoje „Storulio sapnas“. 1939 m. filmas parodytas Niujorke. 1940 m. gegužės 28 d. S. Ušinsko sukurta marionečių technologija užpatentuota Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dailininkas Stasys Ušinskas kūrė universalių lėlių kolekciją, planuodamas jas panaudoti įvairiems būsimiems kino ir teatro pastatymams. Keisdamas lėlių detales (kostiumus, veido fragmentus, galvos apdangalus), pritaikydavo jas konkrečiam personažui. Pavyzdžiui, lėlė, 1936 m. vaidinusi pagrindinį Silvestro Dūdelės vaidmenį spektaklyje „Silvestras Dūdelė”, 1938 metų filme „Storulio sapnas“, vaidino du skirtingus personažus. Pagrindinį personažą Storulį, pakeitęs kai kurias detales, autorius buvo sumanęs panaudoti JAV kinematografininkų planuotam statyti marionečių filme pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Lakštingala.“
Filmas „Storulio sapnas“ (1938), kuriame vaidinusios lėlės-marionetės saugomos LTMKM muziejuje, kartu su marionečių konstrukcijų brėžiniais įtraukti į UNESCO programos „ Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Siekiant išsaugoti ne tik muziejui, Lietuvos teatro, dailės istorijai, bet ir pasaulio kultūros istorijai itin reikšmingą dailininko Stasio Ušinsko kūrybinį palikimą, muziejus rūpinasi šios kolekcijos papildymu ir nuosekliu saugomų vertybių konservavimu bei restauravimu. 2006 ir 2012 metais restauruotos 5 marionetės ir 38 reikšmingi dailininko scenografijos darbai. 2018 metais, gavęs Lietuvos kultūros tarybos paramą, Muziejus iš privačios kolekcijos, įsigijo dar 5 Stasio Ušinsko sukurtas lėles, o 2019 metais baigė visų muziejuje saugomų 15 marionečių restauravimą.