Žemaičių meno tyrinėtojas Juzefas Perkovskis yra rašęs, kad Žemaitija kupina netikėčiausių paslapčių. Ją reikia iš naujo atrasti kiekviename žingsnyje. Žemaitijos kultūros sostinės Telšių fenomenas – XX a. pradžios kultūrinis sąjūdis.

Tuo laikotarpiu, kai lietuvių kalbos meilė buvo tapusi tėvynės meilės sinonimu, čia vykusiuose viešuose vakaruose dar 1907 m. gyventojai buvo pakviesti į mieste pradėtus statyti lietuviškus spektaklius. „Kanklių“ draugija juos organizavo 1916–1934 m. Tuo laikotarpiu veikė ir draugijos choras, mišrus styginių instrumentų orkestras, knygynas–biblioteka, skaitykla, buvo organizuojamos paskaitos, kiti kultūriniai renginiai.

Draugiją įkūrė ir jai vadovavo Feliksas Milevičius ­– didžiausias ir svarbiausias kultūrinio judėjimo Telšiuose entuziastas. Jis buvo pirmųjų lietuviškų spektaklių, vakarų organizatorius, pirmojo knygyno steigėjas, Telšių teatro įkūrimo iniciatorius, organizavęs lėšų rinkimą teatro rūmų statybai. Scenos ir dailės mėgėjų draugijos „Kanklės“, Felikso Milevičiaus ir kitų XX a. pradžios Telšių kultūros ir visuomenės veikėjų indėlis į Žemaitijos ir Lietuvos kultūros istoriją ypač reikšmingas. Platindami lietuvybę, įkvėpdami tautiniam darbui ir ugdydami tautinio bendruomeniškumo dvasią, jie atliko svarbią visuomenės telkimo, gimtosios kalbos puoselėjimo ir tautinės savimonės ugdymo misiją. Tai buvo bene įvairiapusiškiausias tautinio kultūrinio sąjūdžio pavyzdys Lietuvoje.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma unikali scenos ir dailės mėgėjų draugijos „Kanklės“ XX a. pradžios Telšiuose pastatytų lietuviškų spektaklių, surengtų viešų vakarų afišų, nuotraukų ir dokumentų kolekcija.