2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais Lietuvoje. Taip prisimename ir pagerbiame prieš šimtą metų, sausio 23 d., Vilniuje gimusią Mariją Alseikaitę-Gimbutienę (1921–1994), įprasminame pasaulinio garso mokslininkės – lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologijos pradininkės, mokslininkės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, darbus. M. Gimbutienė, viena žymiausių XX a pasaulio kultūros istorijos tyrinėtojų, apdovanota didele dvasine jėga, stiprybės sėmėsi iš savo vaikystės prisiminimų, gimtojo Vilniaus. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukusi iš Lietuvos, mokslininkė iki gyvenimo pabaigos didžiavosi savo šaknimis, nenuilstamai puoselėjo lietuvybę užsienyje.
„Kai 1993 m. sužinojau, kad į Lietuvą atvyksta Marija Gimbutienė, Kino studijos pinigai dokumentiniams filmams jau buvo paskirstyti, – prisimena kino dokumentininkas Algirdas Tarvydas. – Bet man sudarė galimybę nufilmuoti 10 minučių „Kino kronikos“ siužetą apie M. Gimbutienės viešnagę. Labai taupydamas kino medžiagas filmavau viešnią Vytauto Didžiojo universitete, kur jai suteiktas garbės daktaro vardas; per renginį Vilniaus universitete; prie tuo metu atkuriamų Valdovų rūmų pamatų; žemaičių tautodailės mugėje Palangoje. Garsi pasaulinį pripažinimą pelniusi mokslininkė sužavėjo savo paprastu, nuoširdžiu bendravimu, be jokios didybės ar pasipūtimo. Moteris žinojo, kad nepagydomai serga. Tikriausiai todėl Palangoje ieškojo jos kūno energetikai tinkamų gintaro karolių ir paprašė rasti žolininkę. O kai gavo mažytį stebuklingų lašų buteliuką, gurkštelėjo ir pasidžiaugusi, kad „iškart pasijuto stipriau“, pasidalijo su manim, garso operatoriumi Vidmantu Kazlausku…“
Iš nufilmuotos medžiagos A. Tarvydas sukūrė… 20 minučių kino apybraižą „Marija Alseikaitė-Gimbutienė“, o po metų – kino kronikos siužetą apie atsisveikinimą su Anapilin iškeliavusią mokslininke…
M. Gimbutienės jubiliejiniai metai – gera proga susipažinti su dokumentinio kino režisieriaus, operatoriaus, scenaristo, prodiuserio A. Tarvydo, muziejui padovanojusio apie 150 eksponatų, ir garso operatoriaus, šiuo metu dirbančio muziejuje, darbais, įamžinusiais iškilią pasaulinės reikšmės mokslininkę.