Nukopijuota
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir jos įgyvendinamu projektu „E-kultūros platforma“, suskaitmenino mechanines muzikinių dėžučių diskus
2026-02-27

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir jos įgyvendinamu projektu „E-kultūros platforma“, suskaitmenino mechanines muzikinių dėžučių diskus.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus saugyklose saugoma keletas 1885 m. Paulio Lochmanno įkurtos, vienos garsiausių mechaninių muzikos automatų firmų „Symphonion“, diskinių muzikinių dėžučių.

Beribis metalinių muzikos dėžučių diskų tiražavimas leido namuose turėti mažą „orkestrą“ – besisukančiuose diskuose tilpo garsiausių operų ir operečių kūrėjų melodijų fragmentai, liaudies dainos, maršai, valsai, himnai ir kt.

Kas gi yra mechaninė muzikos dėžutė?

Ji – tarsi šiandieninis grotuvas, atkuriantis įrašytą muziką. Tuo metu tam buvo naudojamos metalinės plokštelės, vėliau – šelako, acetato ar vinilo plokštelės.

Vienu „Symphonion“ ir dviem „Polyphon“ firmų aparatais, skaitmeninimo tikslais, buvo įrašyta 50 metalinių plokštelių. Šis darbas truko dvi dienas, o bendra muzikos kūrinių trukmė – 2 valandos 12 minučių. Taip pat buvo filmuojami ir patys aparatai, apie kuriuos išsamiai ir vaizdingai pasakojo restauratorius Paulius Steponavičius. Jis akcentavo dėžučių sukūrimo aplinkybes, mechanikų, laikrodininkų, muzikantų programuotojų, baldžių dizainerių indėlį kuriant šiuos mažus technikos šedevrus. Restauratorius pabrėžė ir tai, kad tuo metu vyko nepaliaujama konkurencinė kova su beveik tuo pat metu pradėjusiais populiarėti tikro („gyvo“) garso grotuvais – Tomo Alvos Edisono fonografu ir Emilio Berlinerio gramofonu.

Ne mažiau svarbi skaitmeninimo priežastis – galimybė įrašus ir vaizdinę medžiagą panaudoti ekskursijose, edukacijose bei parodose.

 

Metalinius diskus pristatė restauratorius Paulius Steponavičius. | Zenono Nekrošiaus nuotr.