Vasario 21 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje vyks pianisto Yusuke Ishii koncertas „M. K. Čiurlionis: nuo Vilniaus iki Tokijo“. Šis koncertas – vienas iš muziejaus, šiemet mininčio šimtmetį, jubiliejinių renginių. „Čiurlionis paprastai atliekamas dramatiška maniera, mano atlikimo stilius kitoks“, – pastebi Y. Ishii. Bilietus į koncertą galite įsigyti čia.

Lietuviška muzika jau ne kartą pasiekė Japonijos scenas – tarp išvežtų kūrinių skamba ir M. K. Čiurlionio kompozicijos. 2026 m. Tokijuje planuojama pristatyti ir Čiurlionio kaip dailininko kūrybą. Šiai progai paminėti Japonijos kompozitorių sąjunga (Japan Federation of Composers) surengė konkursą japonų kompozitoriams, kviesdama kurti fortepijoninius kūrinius Čiurlionio temomis.

Yusuke Ishii koncertui muziejuje pasirinko kelis šio konkurso dalyvių kūrinius. „Koncerte skambės XX–XXI a. modernioji ir postmodernioji muzika, orientuota į garsinę spalvą, tekstūrą ir kontempliatyvią estetiką, o ne į klasikinę formą ar naratyvą. Šis koncertas leis Čiurlionį išgirsti netikėtai ir naujai“, – teigia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė.

Artėjant koncertui, su pianistu Yusuke Ishii pasikalbėjome apie jo kelius į Lietuvą, apie tai, kuo jį žavi Čiurlionio tapyba ir kodėl šio lietuvių klasiko muzika jam sunkiau suprantama bei kokį Čiurlionio muzikos atlikimo kanoną Lietuvoje jis pastebi. 

Kaip atsiradote Lietuvoje? 

Man teko keliauti po Lietuvą su sese, kuri labai domisi Baltijos šalių kultūra. Lietuva buvo mano sesės pasirinkimas, bet per tą apsilankymą Lietuva man tapo tikru atradimu. Apkeliavau visas Baltijos šalis ir Lietuva paliko didžiulį įspūdį. 

Ar buvo sunku išmokti lietuvių kalbą?

Gyvenu čia šešerius metus. Iš pradžių buvo sunkoka pritapti Lietuvoje, bet su laiku pradėjau suprasti žmonių mentalitetą ir kultūrą. Lietuvoje aplinka nėra itin palanki kalbos mokymuisi, nes yra įsivyravusi tokia nuostata – kalbėti su užsieniečiais angliškai, tad dingsta proga pasipraktikuoti. Nepasakyčiau, kad lietuvių kalba itin sunki. 

Kuo šiuo metu užsiimate?

Esu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas ir Kauno technologijos universiteto doktorantas. Akademijoje buvau įtrauktas į mokslinių tyrimų grupę „Lietuvių fortepijono kanono interpretacijos“ – nagrinėjame lietuvių autorių repertuarą: pradedant nuo Čiurlionio, baigiant šiuolaikiniais kūrėjais. Kaip doktorantas tyrinėju lietuvių išeivijos muziką. 

Pirmasis Jūsų atradimas Lietuvoje buvo Vytautas Bacevičius. O kaip atradote Čiurlionį?

Čiurlionio vardą žinojau jau anksčiau, bet nesidomėjau jo muzika. Kai apsilankiau Čiurlionio dailės muziejuje, jo tapyba man paliko didelį įspūdį. Tapybos darbuose jo pasaulėžiūra ir tematika atsiskleidžia kaip labai mistiška. Liaudiškas motyvas matomas, bet Čiurlionis tapyboje tuo pačiu yra universalus, man tas įdomu.  

Kai įstojau į Kauno technologijos universitetą, profesorius Darius Kučinskas paskatino domėtis Čiurlionio muzika. 

Kokios yra Čiurlionio kompozicijos? Kaip jos Jums skamba?

Man jo muzika sudėtinga ir ne visada iki galo suprantama, sunkiai apčiuopiama. Man jo kūriniuose tarsi trūksta užbaigtumo, jo idėjos tarsi ne iki galo įgyvendintos kūrinio struktūroje ar faktūroje. Vėlyvojoje Čiurlionio kūryboje matyti tam tikras fragmentiškumas. 

Šiame koncerte skambės kūriniai iš konkurso japonų kompozitoriams, kurie kūrė fortepijoninius kūrinius Čiurlionio temomis.

Teisingai. Šio koncerto idėja kilo muziejaus direktorei Nidetai Jarockienei ir Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabijai Čepulionytei. Konkurse buvo atrinkti vienuolika kūrinių, aš atrinkau koncertui du kūrinius. 

Kompozitorius Masao Endo sukūrė kūrinį šviesos tematika „Šviesos ketera“. Jam svarbus buvo šviesos motyvas – kūrinys nėra tiesioginis Čiurlionio tapybos vertimas. Aš irgi tą pastebėjau, kad Čiurlionio tapyboje dominuoja šviesa, Dievas, pasaulis – universali ir aptaki tematika su trupučiu liaudiškumo. O štai jo muzikoje daug liaudies dainų melodijų, ten liaudiškumas ryškesnis. 

Antrasis kūrinys iš konkurso – Yumiko Yokoi „Posūkis“. Dauguma konkurse dalyvavusių kompozitorių kūrė inspiruoti Čiurlionio tapybos. Man susidarė įspūdis, kad Japonijoje Čiurlionis suprantamas kaip tapytojas, o Lietuvoje Čiurlionio dailė ir muzika vienodai svarbios. 

Kas dar skambės koncerte?

Skambės kompozitoriaus Allain Gaussin kūrinys „Tokijo miestas“. Prancūzų kompozitorių nustebino Tokijo šurmulys ir jis parašė šį kūrinį. Taip pat skambės Claude Debussy „Šeši antikiniai epigrafai“. Atliekant Čiurlionį ir Debussy kartu atsiranda kontrastas. Debussy buvo labai universalaus modernizmo atstovas, o Čiurlionio kūrybos pagrindas susijęs su konkrečia kultūrine ir geografine terpe, kūrybos tautiškumas jam buvo svarbus. Tai yra visiškai skirtingos kryptys. 

Kokia Čiurlionio kūryba skambės koncerte?

Atliksiu kelis Čiurlionio preliudus. Pastebėjau, kad Čiurlionis masiškai atliekamas dramatiška maniera, mano atlikimo stilius kitoks. Čiurlionio preliudus galima atlikti labai įvairiai. Dažnai jis atliekamas dramatiškai ir romantiškai. Bet juk liaudies melodija ne romantiška, ji liaudiška. Tikiu, kad sulauksiu kritikos dėl kitokio atlikimo, nors kol kas jos nesulaukiau. Lietuviai santūrūs ir kuklūs, todėl kol kas nesipiktina. 

Kokia yra jūsų atlikimo maniera ir kuo ji skiriasi nuo įprasto Čiurlionio kūrybos atlikimo?

Aš savo išsilavinimą gavau Prancūzijoje ir mano atlikimo stilius yra susiformavęs prancūziškos mokyklos pagrindu. Lietuvoje nusistovėjo tam tikras Čiurlionio muzikos atlikimo etalonas. Čiurlionį mažai užsieniečių grojo, tad nebuvo polemikos, diskusijos. Jau daug metų Lietuvoje gyvenantis pianistas Vincenzo De Martino groja kitaip negu lietuviai. Vincenzo atlikimas atviresnis, lengvesnis, toks tarsi ekstravertiškas.

Etalonas formuojasi per atlikimo įvairovę. Kai atsiranda kitas atlikimas, formuojasi diskusija ir naujas etalonas. Lietuvių fortepijoninė tradicija skiriasi nuo kitų šalių, sąmoningai neprisidėsiu prie to etalono išjudinimo. Gal tai ir temperamento klausimas. Aš labiau intravertiškas, nemėgstu didelio kontrasto. Didelis kontrastas galėtų reikšti mažesnį jautrumą subtiliems niuansams, aš mėgstu kreipti dėmesį į subtilesnius momentus.  

Galbūt tas poreikis dramatiškai atlikti Čiurlionio muziką atsiranda ir dėl gana dramatiško Čiurlionio gyvenimo, likimo?

Lietuvių pianistai susipažinę su kontekstiniais dalykais: Čiurlionio laiškais, gyvenimu, istorija. Muzikoje savaime turėtų atsispindėti vieno ar kito įvykio atgarsiai, bet muzika pralenkia kontekstą, kurį kompozitorius išgyveno. Dėl to sukurta muzika nebūtinai yra susijusi su kontekstu. Kiek skaičiau Čiurlionio partitūrą, muziką, matau, kad galima ją interpretuoti įvairiai. 

Kodėl verta apsilankyti šiame koncerte?

Šis koncertas ypač patiks melomanams, tiems, kurie domisi Čiurlioniu, jo kūrybos interpretacijomis ir atgarsiais, Čiurlionio muzikos sklaida dabartiniame kontekste. Bus įdomu tiems, kuriems rūpi, kaip dabartiniai kompozitoriai perėmė Čiurlionio estetiką ir idėjas. 

Šis koncertas – vienas iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus šimtmečiui skirtų jubiliejinių renginių, kuriame pianistas Yusuke Ishii pirmą kartą atliks M. K. Čiurlionio vizijų persmelktus Japonijos kompozitorių kūrinius. Bilietus į koncertą „M. K. Čiurlionis: nuo Vilniaus iki Tokijo“ galima įsigyti bilietai.lt platformoje.

Koncertas taip pat lydi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vykstančią parodą „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“. Paroda veiks iki 2026 m. birželio 28 d.

Yusuke Ishii kalbino ir tekstą parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė. 

Nuotraukoje Yusuke Ishii. Asmeninio archyvo nuotr.