Raseinių krašto muziejus kviečia į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus skyriaus „Meno fortas“ parodą „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“. Tai jau ketvirtas „Meno forto“ sugrįžimas į Raseinius – šįkart su knyga ir paroda, atskleidžiančia pačią spektaklių atsiradimo pradžią.

Ši paroda – tarsi praėjusiais metais išleistos knygos „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“ loginis tęsinys. Pasak knygos sudarytojos, teatrologės Rasos Vasinauskaitės, „šis leidinys suteikia galimybę pabūti ten, kur retas menininkas įsileidžia – sumanymų virtuvėje, tiksliau – pačioje sceninių sprendimų ir sugalvojimų, teatrinio melo kūrimo pradžioje, kai mintis dar tik apsėda, bet kartu jau rodo tolesnį kelią. Ir pastebėti, kad kuo toliau, tuo labiau šie užrašai darosi detalesni, gilesni, o papildyti piešiniais ir nuorodomis, virsta besiskleidžiančiu sceniniu pastatymu.“

Meno forto vadovo Audriaus Jankausko teigimu, knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“ leidžia „prisiliesti prie pirmapradžio režisūrinių minčių šaltinio, kurios nebūtinai visos buvo realizuotos, tačiau neabejotinai turėjo įtakos kuriant spektaklius“. O paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“ – tai dar vienas autentiškas dokumentinis fiksavimas, pasakojantis apie pastatymų struktūros gimimą: nuo pirmųjų idėjų iki spektaklio stuburo sukūrimo.

Parodoje bus eksponuojamos E. Nekrošiaus spektaklių scenų išklotinės, t. y. ant didelių, kartais iš kelių dalių suklijuotų lapų ar net ant teatrinių plakatų – paties režisieriaus ir jo kūrybinių bendradarbių kurti „žemėlapiai“, kurie vėliau tapo spektaklių struktūromis. Anot parodos autoriaus Mariaus Nekrošiaus, ekspozicija papildo knygoje pateikiamus režisieriaus piešinius spektaklių schemomis, kurių autoriai – režisierius bei jo bendraminčiai: Nadežda Gultiajeva, asistentai Romas Treinys ir Tauras Čižas. Čia bus galima pamatyti ir autentiškus operų klavyrus, kuriais Eimuntas Nekrošius naudodavosi ruošiantis repeticijoms. Tai savotiški režisieriaus „namų darbai“, kurių žiūrovas niekada nematė.

Parodoje „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiuose“ lankytojai galės atsekti gerai žinomų ir mažiau matytų spektaklių – „Tuoktuvės“, „Cinkas“, „Dieviškoji komedija“, „Otelas“, „Kaligula“, „Faustas“, „Idiotas“, „Valkirija“, „Makbetas“, „Pradžia. K. Donelaitis. Metai“, „Hamletas“ ir kt. – kūrimo eigą. Žiūrovai atras netikėtų detalių, kurios nebuvo įtrauktos į spektaklius, bet „žemėlapiuose“ užfiksuotos scenos atskleis naują kūrybos procesų dimensiją.

Zenono Nekrošiaus nuotr.