Kanklės yra vienas svarbiausių lietuvių tautinės kultūrinės tapatybės simbolių, turintis gilias istorines ir sakralines prasmes. Tai ne tik muzikos instrumentas, bet ir kultūrinės atminties objektas, įkūnijantis bendruomeniškumą bei pamatines tautos vertybes. 

Istoriškai kanklės formavosi tradicinėje kaimo kultūroje, kur buvo neatsiejama kasdienio muzikinio gyvenimo dalis, perduodama iš kartos į kartą. XX a. pradžioje, stiprėjant tautinio atgimimo idėjoms ir modernėjant visuomenei, kanklės įgijo naują reikšmę – jos tapo sąmoningai puoselėjamu nacionalinės savimonės ir kultūrinės tapatybės ženklu. Sudėtingais istoriniais laikotarpiais, ypač okupacijų, tremties ir priverstinės emigracijos metu, kanklės atliko kultūrinio tęstinumo, kolektyvinės atminties išsaugojimo ir dvasinės rezistencijos funkciją, padėdamos palaikyti ryšį su gimtąja kultūra ir tautine tapatybe.

Nors sovietmečiu tradicinės kankliavimo praktikos buvo apribotos ir prarado ankstesnį visuomeninį matomumą, XX a. aštuntajame–devintajame dešimtmečiuose etnokultūrinio sąjūdžio metu kankliavimas tapo vienu iš Antrosios nepriklausomybės siekio simbolių.

Šiandien kankliavimo tradicija išgyvena atgimimą ir yra plačiai praktikuojama. 2025 metais kanklės ir kankliavimo tradicija buvo įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, o 2026-ieji paskelbti Kanklių metais, taip dar kartą įtvirtinant šio instrumento reikšmę Lietuvos kultūroje.

Parodoje bus galima išvysti unikalias kankles, tarp jų – 1920 m. Prano Puskunigio ir XX a. vid. Juozo Lašo pagamintus instrumentus, taip pat susipažinti su gausia vaizdine medžiaga.

Parodos kuratorė: Vilma Vilūnaitė.

Parodos koordinatorė: Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė

Parodos dizainerė: Ona Vėliūtė. 

Techninis įgyvendinimas: Audrius Janulevičius, Evaldas Narkevičius.

Paroda veiks Šalčininkų kultūros centre (Vilniaus g. 48, Šalčininkai) nuo 2026 m. vasario 13 d. iki balandžio 30 d.